Tokia šeima yra natūrali, kadangi pagrįsta žmogaus prigimtinėmis savybėmis: vyrai ir moterys skiriasi fiziologinėmis ir psichologinėmis savybėmis, kurios leidžia vyrui ir moteriai papildyti vienam kitą, daugintis ir praplėsti giminę.

Vaikai yra natūralus vyro ir moters sąjungos rezultatas. Gebėjimas pastoti ir auginti vaikus yra užfiksuotas fiziologinėje ir psichologinėje vyro ir moters prigimtyje. Kad vaikas užaugtų ir išgyventų kaip socialinės visuomenės narys, jis yra mokomas tėvų pavyzdžio, perima jų tarpusavio bendravimo modelį.

Santuoka nėra vien tik teisinė sutartis, sugalvota valdžios, kad sukurtų ir reguliuotų šeimas. Santuoka yra natūraliai atsiradęs socialinis institutas, skirtas apsaugoti normalią šeimą nuo jėgų (paleistuvavimas ir pan.), galinčių ją sugriauti. Santuoka tarnauja tam, kad padėtų vyrams ir moterims išbandymų ar pagundų momentais susilaikyti nuo polinkio būti neištikimiems, kovoti ir nepasiduoti. Santuoka yra natūralios šeimos logiška tąsa ir neatskiriama jos dalis.

Kai kurios poros gyvena kartu neįteisinę santuokos („susimetę“). Šios poros vadina save šeima, tačiau jų statistika yra labai niūri – lyginant su susituokusiomis poromis, kartu gyvenantys partneriai dažniau patiria neištikimybes, smurtą, turi mažesnes pajamas, aukštesnį depresijos laipsnį, didesnis jų skyrybų skaičius. Vaikai tokiuose namų ūkiuose yra labiau emociškai pažeidžiami ir turi elgesio sutrikimų, mažiau aktyvūs socialinėje veikloje, jiems yra didesnė rizika patirti fizinį ir seksualinį išnaudojimą, jie finansiškai vargingesni nei susituokusių tėvų šeimose.

Natūrali šeima konfliktuoja su „gėjų“ šeima, net jei ji įteisinta santuoka. Kadangi „gėjų“ sąjunga yra visiškai nenatūrali būsena. Homoseksualumas yra paleistuvavimo forma, o santuoka, priešingai – egzistuoja tam, kad apsaugotų nuo doroviškai pakrikusio elgesio.

Paleistuvavimas – tai seksualinės „laisvės“ pasirinkimas, užuot pasirinkus įsipareigojimą šeimai, ir apima visas seksualinių iškrypimų formas. Sanguliavimas (seksualiniai santykiai nesusituokus), neištikimybė (seksualiniai santykiai, pažeidžiant santuokos įsipareigojimus) ir kitos seksualinio elgesio formos, įskaitant homoseksualumą, kraujomaišą, pedofiliją ir pan. yra paleistuvavimo formos.

Paleistuvavimas daro didelę žalą žmogui ir aplinkiniams, tuo tarpu ištikimoje santuokoje partneriai patiria didesnį pasitenkinimą, sveikatą, saugumą ir laimę – tiek jie patys, tiek jų vaikai.

Didėjančio paleistuvavimo neigiamas poveikis visuomenei apima epidemiškai plintančias seksualiniu būdu perduodamas ligas, griūvančius tarpusavio santykius, padidėjusį nusikalstamumą, prievartavimus, psichinius sveikatos sutrikimus, visiškai neveiksmingą socialinės gerovės sistemą bei daugybę kitų problemų.

Šias problemas tam tikru laipsniu patiria ir į šeimą orientuotos visuomenės, tačiau šeimos vertybės yra priešnuodis paleistuvavimo nuodams.