Iš prigimtiems vyrai turi daugiau vyriškus bruožus – orientacija į tikslą, agresyvumas, rizikingumas, o moterys turi moteriškus bruožus – santykių palaikymas, rūpinimasis, saugumas, tačiau abi lytys turi ir kažko vienodo. Tai leidžia vyrams ir moterims suprasti ir vertinti vienas kitą, veikti šeimoje ir auginti vaikus.

Visuomenės negebėjimas suprasti ir gerbti šį principą yra daugybės problemų šaltinis – kai vyrai paniekina savo kuklias moteriškas savybes destruktyvaus vyriškumo naudai arba nuvertina moteris ir moteriškumą. Pavyzdžiui, Kinijoje įprastas gimusių mergaičių žudymas, sukūrė 30 mln. berniukų disbalansą. Šie berniukai liks be žmonų.

Biblija teigia, kad vyrai ir moterys yra vienodos vertės, tačiau skirtingų funkcijų. Šis principas yra heteroseksualumo esmė: bruožų ir pranašumų balansas yra įgimtas mūsų vyriškame/moteriškame dualume. Nors tai skamba beveik kaip taoizmo principas, tačiau tai biblinė tiesa.Vyrai ir moterys yra sukurti, kad derėtų drauge visomis prasmėmis.

Visas supratimas apie homoseksualumą ir translytiškumą yra įmanomas. Jie yra lyčių disbalanso rezultatas ir gali būti sureguliuotas, priklausomai nuo disbalanso lygio.

Vyrai transseksualai: nuo sutrikusios pusiausvyros iki ekstremaliai moteriškų vyrų

Tai vyrai, kurie visiškai atmeta vyriškąją tapatybę. Tapatybė su moteriškąja puse yra visiška, dėl to vyrai samdo chirurgus, kad pašalintų penį, pakeistų jį  netikra vagina, įsideda krūtinės implantus. Tai vyrai, tapę moterimis transseksualais. Šis asmuo (kuris visada genetiškai išliks vyru) yra labiausiai nutolęs nuo moteriškumo.

Moterys transseksualės: nuo sutrikusios pusiausvyros iki ekstremaliai vyriškų moterų

Tai moterys, kurios visiškai atmeta moteriškąją tapatybę ir nori tapti „vyru“. Nors genetiškai tai neįmanoma, moteris pasidaro chirurginę operaciją, kad jos kūnas atrodytų kaip vyro.

Transvestitai

Tai pakankamai lytiškai sutrikę asmenys, kurie nori būti laikomi priešingos lyties atstovais: vyrai transvestitai rengiasi kaip moterys, o moterys transvestitės rengiasi kaip vyrai. Nėra daroma plastinė operacija, tačiau šie žmonės yra lytiškai sutrikę ir bando apsimesti priešinga lytimi.

Sumoterėję vyrai homoseksualai ir suvyriškėjusios moterys homoseksualės

Sumoterėję vyrai homoseksualai elgiasi kaip moterys. Jie nesirengia kaip moterys ir nesidaro operacijų, tačiau yra labai linkę į moteriškumą. Tai klasikinis vyro homoseksualo tipas, moteriškumo karikatūra, su kuria dažniausiai siejamas „vyro gėjaus“ apibūdinimas visuomenėje. Iš dalies taip yra dėl žiniasklaidos sukurtų stereotipų, bet taip pat ir dėl akivaizdžių įrodymų, kad homoseksualūs vyrai dažnai elgiasi kaip moterys.

Suvyriškėjusios moterys homoseksualės elgiasi kaip vyrai. Jos nebūtinai rengiasi kaip vyrai, nors galėtų. Socialinis tabu daug laisvesnis moterims, kurios rengiasi kaip vyrai nei vyrams, kurie rengiasi kaip moterys. Taigi kartais sunku atskirti moteris transvestites ir lesbietes bei vyrus transvestitus ir sumoteriškėjusius gėjus.

Vyriškieji homoseksualai vyrai – „pirmarūšiai gėjai“

Neretai manoma, kad homoseksualai – tai moteriški vyrai, kurie elgiasi kaip moterys, tačiau realybė tokia, kad ne mažiau nei moteriškųjų homoseksualų, egzistuoja vyriškųjų homoseksualų.

Tačiau pastarieji nėra paprasčiausi vyriški vyrai, jie yra anti-moteriški vyrai. Jie yra ne tiek priešiški moterims kaip tokioms, tačiau daugiau priešiški moteriškumui – ypač moteriškoms savybėms vyruose. Jei moteriškasis homoseksualumas ir translytiškumas dažnai yra lyties tapatumo sumaišymo vaikystėje rezultatas, tai vyriškasis homoseksualumas dažnu atveju yra seksualinio išnaudojimo vaikystėje ar paauglystėje rezultatas.

Klasikinių „pirmarūšių gėjų“ aukos paprastai yra moteriškieji homoseksualai. „Gėjų“ aktyvistai vadina šį homoseksualistų tipą „paslėptaisiais homoseksualais“ ir jie yra teisus, nors daugybė šių vyrų yra aktyvūs homoseksualistai.

Feministinės lesbietės – „lūpdažio lesbietės“

Tai moterys, kurioms būdinga emocinė priklausomybė nuo kitų, ypač meilės partnerio ar partnerių, pavydas ir savininkiškumas, dažnai vedantis į buitinį smurtą.

Šios lesbietės nori pasirodyti moteriškos, tačiau nenori būti meilės ar sekso santykiais susijusios su vyrais. Šios lesbietės nėra išsiskiriančios visuomenėje, kadangi atrodo ir elgiasi kaip moterys. Jos yra „paslėptosios homoseksualės“, kurios, jei veikia aktyviai, gali suvaidinti svarbų vaidmenį siekiant „gėjų“ politinių tikslų. Šios moterys paprastai užmezga heteroseksualius santykius pamėgdžiojančius ryšius su „vyriškom“ lesbietėm, kurios prisiima vyro vaidmenį.

Aukščiausios rūšies patinai

Atmetant moteriškumą, netenkama su moteriškumu susijusių savybių, kurios vyrišką elgesį paverčia santūresniu. Kuo mažiau vyras yra paveiktas šių santūrių savybių, tuo jis tampa agresyvesnis ir šiurkštesnis. Tai nereiškia, kad natūraliai vyrai negali būti itin vyriški. Kai kurie vyrai tikrai tokie yra, tačiau dažniausiai jų potraukis moterims sukuria paskatą švelninti savo elgesį, kad taptų priimtinesni moterims.

Aukščiausios rūšies patinai yra ir itin vyriški ir anti-moteriški, jaučia neapykantą moterims. Jie atmeta moteriško santūrumo poveikį ir laiko jį silpnumu. Jie skatina ir lavina save kaip tvirtas, šiurkščias asmenybes. Geriausi šio tipo homoseksualų pavyzdžiai – nacių nariai („Rudieji marškiniai“). Žmonės stebisi, kaip naciai galėjo būti homoseksualai, jei vienas iš jų tikslų buvo šiurkšti socialinė politika, nukreipta prieš homoseksualus. Atsakymas – daugelis nacių lyderių buvo vyriškieji homoseksualai, tuo tarpu daugelis jų politinių priešų vokiečių komunistų partijoje buvo moteriškieji homoseksualai.

Karl Heinrich Ulrichs buvo vokiečių „gėjų“ teisių „senelis“ – moteriškasis homoseksualas, kuris sukūrė „trečiosios lyties“ homoseksualumo teoriją 1860 m. Pagal šią teoriją, visi homoseksualūs vyrai iš tikrųjų yra moterys, įkalintos vyrų kūnuose. Tai buvo filosofinis „gėjų“ judėjimo pagrindas (apibūdinantis homoseksualumą kaip psichologinę būseną, verta užuojautos, o ne traktavimo moraliniu trūkumu). Jo organizacija „Mokslinė-Humanitarinė komisija (angl. Scientific-Humanitarian Committee), o vėliau Berlino seksologijos institutas buvo tarptautinė moteriškojo homoseksualistų judėjimo atšaka ir veikė iki tol, kol atėjo į valdžią Hitleris ir šią organizaciją uždarė.

Vyriškosios orientacijos homoseksualai buvo įžeisti Ulrichs teorijos ir sukūrė savo atskirą priešingą grupuotę 1902 m. bei pavadino ją „Elitine bendruomene“ (vok. Gemeinschaft der Eigenen). Čia gimė daugybė filosofijų ir praktikų, kurios vėliau siejamos su nacizmu, nuo šio judėjimo pradėjo daugelis ankstyvųjų nacių lyderių ir kariškių.

Šiandien aukščiausios rūšies patinai siekia to, ką naciai vadino „vyrų visuomene“ (vok. mannerbund): baikerių gaujos, kariniai daliniai, samdytos pajėgos, kalėjimai, vienuolynų ordinai, teroristų organizacijos, kuriose pederastija yra įprastas dalykas.

Pabaisos

Tai pati ekstremaliausia rūšis, linkusi į didžiausią žiaurumą. Daugelis nacių sargybinių koncentracijos stovyklose priklausė šiam tipui. Mūsų visuomenėje tokie vyrai paprastai vykdo masines žudynes, serijines žmogžudystes, nužudymus kankinant ir pan. Jie panašesni į gyvulius, o ne į žmones. Žmogus, vyras ar moteris, kad būtų normalus, turi turėti savyje papildančias, balansuojančias ir abipusiai suderintas vyriškąsias ir moteriškąsias savybes.

„Mazgotės“ ir vergai

Tai moterys, kurios giliai priklausomos nuo savo partnerių, netgi iki neurozių lygio. Neturėdamos jokių vyriškųjų savybių, jos negali apginti savęs. Ekstremaliu atveju, jos gyvena kaip tikros savo partnerių vergės. Tokie santykiai dažniai yra pagrįsti seksualine vergove ir valdžia ir/ar sadizmu bei mazochizmu. Dėl ypatingai nuolankios moterų prigimties, jos dažnai yra biseksualios, kadangi joms labai sudėtinga atstumti bet ką, vyrą ar moterį, kuris lengvai įgyja valdžią joms meilės ar seksualinių santykių kontekste.