Įžanga

Šių dienų kultūrinio karo dėl moralės centre yra konfliktas tarp dviejų nesutaikomų požiūrių į seksualumą. Iš vienos pusės žydiškoji-krikščioniškoji etika – monogaminės heteroseksualios santuokos ir natūrali, normali šeima. Ši etika yra artima ne tik krikščionims ar žydams, bet ir kiekvienam sveikų pažiūrų žmogui. Iš kitos pusės gėjų seksualinės laisvės etika – pritarimas seksui už santuokos ribų ir visoms seksualinių nukrypimų formoms.

Šie priešingi požiūriai yra visiškai nesuderinami. Santuokos institutas negali klestėti visuomenėje, kurioje seksualinis piktnaudžiavimas tapo pagrindine vertybe. Vyrai tokioje visuomenėje neturi motyvų įsipareigoti ištikimybe paremtai santuokai ir tėvystei visam gyvenimui, kadangi jie apsupti pasileidusių ir lengvai prieinamų moterų. Jie nedės pastangų, kad padarytų savo santuoką ir šeimą sėkmingą, teikiančią jiems daug pasitenkinimo, kadangi jie yra atitraukti visur plintančio kultūrinio „pranešimo“, kad vienintelė gyvenimo pilnatvė yra seksualinis pasitenkinimas.

Paaiškinimas, kaip mes pasiekėme šią moralinės krizės ribą ir kodėl didelė kaltės dalis tenka homoseksualistų (gėjų) judėjimui, yra pakankamai paprastas. Gėjų judėjimo aktyvistai reikalauja Biblijos moralės ir natūralios šeimos atsisakymo tam, kad pasiektų socialinį teisėtumą visuomenėje. Dėl to jie yra agresyviausi ir labiausiai motyvuoti moralės normų kaitos kurstytojai.