Šeimos gynėjų strategija ir taktika

Turime neleisti, kad žmonės, kurie tiki žydiškosiom-krikščioniškosiom vertybėm taptų mažuma. Istorija, rodo, kad labiausiai suderinti ir įtakingiausi socialiniai pokyčiai yra kuriami nedidelės grupės labai motyvuotų žmonių. Tokie žmonės puikiai supranta, kad jie atstovauja mažumą visuomenėje, dėl to pasikliauna griežtu strateginiu planavimu ir kruopščiu įgyvendinimu.

Mūsų, kaip pasisakančių už šeimos vertybes, aktyvistų problema nėra energijos ar motyvacijos trūkumas, bet strateginio planavimo trūkumas, supratimas, kad mes daugiau kalbėjimo atstovai iš „tyliosios daugumos“. Jei suprasime, kad praktiškai jau nebeesame dauguma, suvoksime, kad mūsų strategija ir taktika turi būti labiau nukreipta į įstatymų leidėjus, sprendimų priėmėjus ir mažiau į bendrą publiką.

Mūsų dėmesio centras labai platus, pagrįstas nerealistine prielaida, kad jei mes galėtume pilnai informuoti visuomenę apie šeimos vertybes, visuomenė pati pasikels ir išspręs problemas. Tai nerealu, kadangi net jei ir „tylioji dauguma“ būtų mūsų pusėje, mes žinome, kad dauguma informacijos yra valdoma mūsų priešininkų ir mes neturime efektyvių priemonių įveikti jų propagandą. Diena iš dienos informavimo priemonės, valstybinės mokyklos ir universitetai, pramogų industrija yra pastoviai keičiamos įteigiant prohomoseksualią pasaulėžiūrą.

„Gėjų“ aktyvistai niekada neturėjo iliuzijų apie vadovavimą „tyliajai daugumai“. Jie niekada nesikliovė viešąja nuomone. Iš tikrųjų viešoji nuomonė buvo prieš juos beveik visose jų politinėse pergalėse. Nepaisant to, „gėjų“ manifestas yra beveik pilnai įgyvendintas. „Gėjų“ organizacijos prisistato kaip normalios.

Kaip homoseksualų judėjimas pasiekė tokią pergalę?

Jis pasiekė tai periimdamas strateginių sprendimų priėmimo pozicijų kontrolę politiką formuojančiose institucijose. „Gėjų“ aktyvistai sutelkė dėmesį į mokyklų, savivaldybių, profesinių ir bendruomeninių organizacijų, sąjungų, religinių sektų ir valstybinių korporacijų perėmimą. Jie žino, kad rinkimai į svarbiausius postus demokratinėse organizacijose yra beveik visada nulemiami aktyvių dalyvių mažumos ir atitinkamai tam jie išmokslina ir organizuoja savo žmones.

Žinoma, yra daugybė nehomoseksualų, kurie remia homoseksualus, dažnai tik dėl grynai pragmatinės priežasties – „gėjai“ įrodė, kad jie gali suteikti pinigų, darbuotojų ir balsų savo sąjungininkams. Taigi nėra jokios magijos homoseksualizmo politikoje. Tai paprastų, bet labai gerai organizuotų žmonių mechanizmas.

Jei šeimą ginantieji pradės galvoti ir dirbti kaip didelė mažuma, mes galėsime pasiekti šeimos judėjimo pažangos, kaip tai padarė „gėjai“. Mūsų taktika neturi kopijuoti „gėjų“ aktyvistų, bet mūsų strategija turi būti labai panaši.

Mūsų tikslas yra perimti kontrolę iš priešininkų ir grąžinti ją į šeimos vertybes gerbiančių žmonių rankas. Turime planuoti ir įgyvendinti pokyčius, ne kaip pašaliniai, bandantys paveikti politiką, išsistatydami pajuokai ir ironizuodami viešąją nuomonę, bet kaip savi žmonės sprendimų priėmimo procese, vedantys į šeimos vertybėmis pagrįstą ateitį.